Jūratės Rekevičiūtės studija yra išskirtinė vien jau savo architektūra. Tai architektų Audriaus ir Marinos Bučų projektuotas pastatas, sudarytas iš kelių pagrindinių dalių - gyvenamosios aplinkos, darbinės erdvės ir jas jungiančio vidinio kiemo.
J. Rekevičiūtės studija yra netoli Lentvario kelio, individualių namų rajone.
Iš išorės (o ir vidaus) tai - mašina gyventi ("Une maison est une machine-à-habiter", pasak Le Corbusier), gynybinis bastionas ir renesansinė vila (su dominuojančiais palazzo bruožais) viename asmenyje.
Automobilį (ir ne bet kokį - o sportinį) primena dinamiškos formos:
Su gynybiniu įrengimu sieja ambrazūras primenantys langai, pylimas, rūstus charakteris apskritai:
Renesansinis yra kiemas - kuo tikriausias romėniškas atriumas ar jo inspiruota florentietiška kortilė (cortile), kupina antonioniškai paslaptingos dvasios. Regisi, kad čia vyksta kitoks, ne pagal aplinkui egzistuojančius dėsnius srūvantis gyvenimas...
Gyvenamasis korpusas ir menininkės studija yra išdėstytos vienas priešais kitą egzistuojančiuose korpusuose. Namo statyba, kaip sakė pati J. Rekevičiūtė, prasidėjo būtent nuo studijos (tai jos juostiniai langai išeina į gatvelę), joje ir gyventa - toks principas primena viduramžiškų bažnyčių statybą, kuomet šventovė būdavo pradedama ręsti nuo svarbiausios ir švenčiausios - presbiterinės (altorinės) dalies.
J. Rekevičiūtė - įvairi, įvairiapusė ir daugialypė menininkė. Tokia yra ir jos studija (galima pakartoti banalią tiesą, jog dailininko darbinė aplinka yra tartum įsikūnijęs jo vidinis pasaulis, jo dvasios atspindys, jo kūrybinės sielos veidrodis).
Tad tik įėjęs į studiją, netekau amo:
- Čia tiek visko daug! Ir netgi šioks toks sūkuriuojantis kūrybinis chaosas!!!
Visgi netrukus susiėmiau ir su mokslininko - antropologo, archeologo ar net psichoanalitiko kruopštumu pabandžiau preparuoti studijos sluoksnius, suklasifikuoti jos atskiras erdves, surasti šiokią tokią sistemą...
Viskas iš tiesų yra paprasta!
Struktūra (it koks vadovaujantis kūrybinis pradas) - aiški ir net griežta: Jūratės Rekevičiūtės studija yra sudaryta iš kelių dalių: nedidelio prieangio, mažos keraminės studijos ir didelės bendrosios darbinės erdvės.
1. Prieangis (ar vestibiulis).
Tai siauras praėjimas, į jį patenkama iš vidinio kiemo. Sukant kairėn patenkama į keraminę dirbtuvę, einant tiesiai - bendroji studija.
Darbinės prijuostės prieangyje. Savo studijoje J. Rekevičiūtė organizuoja visokiausius workshop'us, užsiėmimus, būrelius, seminarus, net pobūvius.
2. Keramikos (porceliano) dirbtuvėlė.
Pagrindiniai jos segmentai - darbinis stalas (su žvilgsniu pro langą) ir degimo krosnelės.
3. Bendroji erdvė.
Didžioji darbinė aplinka - studija, yra stačiakampio plano, su įvairaus pavidalo (juostiniais, apskritais ir ištisiniais-ekraniniais) langais.
Savotišką papildomo prieangio ar svetainės funkciją atlieka autonomiškas erdvės segmentas - tik įėjus esama apskrito stalo, prie kurio geriama kava, vedami dalykiniai pokalbiai, ilsimasi ir panašiai.
Štai tos mini-svetainės atspindys lempos gaubte.
O čia ji (toji erdvė su pačia menininke) veidrodyje.
Bet dominuoja didelis, erdvus darbinis plotas su net keliomis darbo vietomis ("Paprastai vienu metu dirbu kelis darbus", sako menininkė).
Kaip ir dera dailininkei, kurios išeities taškas yra grafika, - pagrindinis akcentas yra spausdinimo presai.
Kuo ne grafinė laboratorija?
Manekenai - jie kaip kokie studijos sargybiniai - stovi tarp minėtosios svetainės ir jau grynai studijinės aplinkos. Dar svarbu pastebėti, kad dideli langai būtentą tą darbinę erdvę jungia su kiemu. Vasarą apskritai (langus atidarius) tai tampa vieniu.
Vienas iš darbinių stalų - su vaizdu į kiemą.
Tad dabar ir pereikime link klasifikavimo ir sistematizavimo.
J. Rekevičiūtės studiją išskaidžius į atskiras funkcines zonas, galima išskirti dar kelis svarbius ir ypatingumo suteikiančius elementus. J. Rekevičiūtės studijoje egzistuoja ir funkcionuoja (nes tai ir gyvena, ir veikia kaip svarbūs kūribiniai impulsai) keli dalykai - darbiniai stalai (iš tiesų - tos vietos, kur menininkė dirba bei kuria), jos kūriniai (nuo klišių ar žaliavų iki baigtinių darbų) ir vaizdiniai (įvarūs daiktai, daikteliai, suteikiantys specifinę atmosferą studijai ir inspiruojantys kurti naujus objektus).
I. Stalai
Stalai - tai ir darbo vietos, ir studijos erdvės, kur kūriniai būna eksponuojami, kur jie gyvena savo gyvenimą - laukdami parodos ar pirkėjo...
Vienas iš darbinių stalviršių "Porceliano kambaryje".
Kitas darbinis stalviršis tame pačiame kambaryje.
Verta atkreipti dėmesį į nuolat ir visur šmėkščiojančius užrašus (įvairios inskripcijos bei deklaracijos yra svarbios J. Rekevičiūtės kūryboje).
Čia viso labo tik "Nemokykite manęs gyventi"...
Komodos, skiriančios "Svetainę" nuo "Studijos" viršus.
Įvairūs mieli daikčiukai - papuošalai etc. J. Rekevičiūtės kūryba.
Kaip savotiškas ekspozicinis paviršius dirba net kilimas minėtoje "Svetainėje".
Ant ryškaus kilimo - eskizai.
Darbiniai ir reprezentaciniai paviršiai.
Darbo įrankiai ant tų paviršių.
Jų daug, ir jie visur.
II. Kūriniai.
Darbo įrankiai natūraliai perauga į pačius kūrinius. Studijoje tai yra vienis - panašiai kaip kentaurai ar undinės, sudaryti iš skirtingų pradų, taip ir J. Rekevičiūtės studijoje jos kūriniai turi skirtingas prigimtis.
Vis tik J. Rekevičiūtės kūrybos ikona yra suknelė... Tad menininkės studija - kuo tikriausia suknelių karalystė. Suknelė J. Rekevičiūtės kūryboje yra ne tik moters ar moteriškumo atributas, jos sielos atvaizdas ir panašiai, suknelė menininkės kūryboje pati turi sielą...
III. Vaizdiniai.
Vaizdiniai, kaip jau buvo minėta, - tai visa tai, kas inspiruoja J. Rekevičiūtės kūrybą ir, galop, virsta jos pačios kūriniais arba menininio mąstymo ir pojūčių išraiškomis. Žinoma, ne viskas, kas klasifikuojant yra įdėta į šią "lentynėlę", yra vaizdinys. Nes, kaip minėta, įvairūs įrašai, inskpricijos bei deklaracijos nuolat šmėžuoja J. Rekevičiūtės studijoje (ir kūryboje). Bet tekstai šiuo atveju konceptualiai tampa kūnais (tekstai, mintys - vaizdiniais) - dailininkės sukurtais dalykais...
How to be an artist...
Apie draugystę - su piešiniu ir atspaudu.
AŠ TAVE MYLIU - turbūt ir komentuoti nebūtina...
... kaip ir HELP HOT LOVE.
Čia iš studijos pradžios, jos prieangio. Nosis ir Vytautas Kalinauskas.
Sakiniai ir vaizdiniai.
Tu esi gražus/i
Žinau, kadagi sukūriau tave (Dievas).
Darbo kalendorius.
Galop suknelė - kaip pačios J. Rekevičiūtės ikona, simbolis ir atributas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą