Minėtasis bendrabutis yra miesto pakraštyje, su vaizdu į lėkštą, gana nuobodų industrinį peizažą. Bet tai nėra labai jau svarbu, kadangi įėjus į pačią studiją, yra akivaizdu (kaip pompastikai ir pretenzingai tai skambėtų), kad čia gyvenama vadovaujantis kitokiu ritmu, logika bei dėsniais.
R.Gailiūno studija yra suformuota iš dviejų bendrabutinių kambarių, išgriovus juos skyrusią pertvarą. Paties šeimininko žodžiais, "vietos čia nėra daug, trūksta atsitraukimo".
Studijos epicentras (ar vienas iš jų) - tai siena, ant kurios pakabinami ir tapomi paveikslai. Būtent ant jos tapytojas savo kūrinius ir demonstruoja atėjusiems lankytojams.
Kuomet mes apsilankėme, užsklandos funkciją atliko šis paveikslas -
Netrukus jis buvo nukabintas, padėtas kitur. Atsivėrė sušaudymo egzekucijos vietą primenanti erdvė.
Tuomet prasidėjo paveikslų demonstravimas. Atkreipiau dėmesį į R. Gailiūno tapybinio drabužio ir jo tapybos raštus bei koloritą - kaip būna dažnai studijoje, viskas yra suaugę į vieną!
Tapybos žiūrėjimo petraukos metu gėrėme juodą kavą ir žalią arbatą. Kukliai atsisakėme net kelis kartus Raimondo siūlomų sumuštinių...
Improvizuota miniatiūrinė virtuvėlė prie įėjimo į studiją. Kavinukai ir arbatinukai.
Arbatos ir kavos gėrimo ceremonijos kampelis. Prie sofos, su vaizdu į paveikslus ir langą.
Už nugarų, virš sofos - budistiniai paveikslai, dailininko plakatas ir mugės ArtVilnius diplomas.
Aukščiau ir šone - knygų lentynėlė. Upanišados ir Adomonio Nuo taško iki sintezės.
Žvilgsnis į darbo vietą. Dažai, paletės ir visa kita...
Kelios paletės. Viena jų - darbinė - kruoščiai valoma po tapybos seanso.
Skardiniai indeliai - "greitam tapymui, kuomet nesinori maišyti dažų ant paletės".
Jau nebefunkcionuojanti paletė - su dažų sluoksniais ir faktūromis.
Molbertas.
Už jo - autoriaus nuotrauka (šis veidas su charakteringu posūkiu sušmėžuoja R. Gailiūno paveiksluose) ir atverstas Grunewaldo albumas. Grunewaldas, Boschas, Gailiūnas - tarp jų esama jungties...
Už molberto, lentynoje - diskai...
...ir pypkės.
Taip pat paveikslai stelažuose...
Kita dailininko darbo vieta, šalia lango į Rokiškį ir su "langu į pasaulį" - kompiuteriu. Darbastalis su Buda.
Eskizai, nuotraukos šalia.
Nuo pasaulio ir ryškios pietinės pavasario saulės skiria drobinė užuolaida ir medžiaginės baltos žaliuzės ("galėtų būti tamsesnės, nes spinduliai vis tiek prasiskverbia").
Tada vėl sekė paveikslų demonstravimas -
Šio dailininko kūrybą charakterizuoja ryškus koloritas, aštrūs, spengiantys ir žiūrovo akį bei dvasią peilio pjūviais veikiantys spalviniai deriniai. Jų dėka pasakojamos intriguojančios, ironiškos-tragiškos istorijos, nutviekstos personalinių patirčių ir išorinio gyvenimo impulsų. Potėpiai, nutekėjimai, sluoksniai, taip pat sukrečiančios siužetinės situacijos R. Gailiūno tapyboje yra persipynusios į sudėtingą rezginį, kuo tikriausią tapybinį Gordijaus mazgą…
Nereikia stebėtis šuns personažu R. Gailiūno paveiksluose - tai jo augintinis šarpėjus.
Taip pat čia esama politikų (nuo lietuviškų gražuolių iki didžiųjų PU), karų ir konfliktų, kasdienybės ir Anapusybės reminescencijų, Budos ir Budulio, paties Raimondo Galiūno - vienu žodžiu - šioje tapyboje vienas šalia kito egzistuoja Gyvenimas ir Mirtis...
Gimtadienį nutapytas darbas. "O ji sėdi kampelyje ant kėdutės ir laukia" - čia ne pavadinimas, o tos besišypsančios būtybės charakteristika.
Išeinančius mus išlydėjo Buda...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą