Turbūt todėl, kad jis primena mano vaikystės miestą - Alytų, su jo dar nesunaikintomis gatvelėmis, mediniais nameliais ir jų struktūromis bei raizginiais. Žinoma, - mastelis čia yra visai kitoks. Netgi pagalvojau, kad jeigu Kaunas vadinamas Mažuoju Paryžiumi, tai Alytus su savo nykstančiu Kriaušiumi, Madridu ar visiškai nusterilizuotu Kurortu bent jau anksčiau galėjo pretenduoti į Mažosios Brazilkos nominaciją. Nes čia panašus, upių (Nemuno ir Neries) slėnių suformuotas "kalnietiškas" landšaftas su žmonių sukurta buitine romantika - nenuglaistyta, kartais snarglina, kraujuota ir dulkina, bet tikra ir nesumeluota....
Viena nuostabiausių Žaliakalnio vietų - laiptai nuo Telšių gatvės (viršuje) į P. Kalpoko gatvę (apačioje) -
Žmonės čia namus kūrena anglimi (ir man tai priminė senelių namų kvapą, kur viskas buvo persismilkę tomis juodomis dulkėmis)
Kurias dar reikia sutampyti apačion - link kiemo, ant nuosavų pečių.
Šiek tiek Žaliakalnio faunos -
Ir šiek tiek Žaliakalnio floros (šiltnamis sukonstruotas iš senųjų langų) -
... iki sandėliukų.
Žinoma - Žaliakalnis yra puikus savo panoramomis.
Vienas geriausių vaizdų - nuo "Batareikos" (Batarėjos kalno, Kalno su pelėdomis) - ant kurio Justinas Vienožinskis pastatė Kauno meno mokykla, ant kurio stovi senoji Čiurlionio galerija, ant kurio stovėdamas Vladas Eidukevičius nutapė savo "Kauno vaizdą nuo Žaliakalnio".
 |
| Vladas Eidukevičius, Kauno vaizdas nuo Žaliakalnio, 1933 m. Lietuvos dailės muziejus |
Nuo jos dabar sunku ką nors pamatyti, nes vaizdą dengia medžiai.
Tačiau atsistojus ant laiptelių - tų, kurie nutapyti kairiajame Eidukevičiaus paveikslo krašte, matosi beveik analogiška panorama. Mažai kas ir pasikeitę.
Iš vieno A.Mackevičiaus gatvės galukiemio atsiveria Soboras ir aplink jį besiburiantis miestas.
O čia vaizdas į kitą Kauno pusę -
Bet iš tiesų, kuo daugiau vaikščiojau po Žaliakalnį, tuo labiau galvojau, kad šioje miesto dalyje menininkams "nėra ko veikti". Nes menas čia atsiranda kaip ir savaime, be didesnių pretenzijų, intencijų ir koncepcijų. Pati aplinka (kaip banaliai beskambėtų) čia yra meniška.
Nes čia yra ir skulptūros -
Skulptūriškos, ypač skulptūriškos yra dažno Žaliakalnio namo stogų formos -
Štai kokia terasa ir stogas -
Pastatas su apside -
Arba šumerų zikuratą primenantis kaminas -
Arba paties Versalio vertas stoglangis -
Bet netrūksta čia ir paprastojo minimalizmo -
Kita vertus - Žaliakalnis (vėlgi kaip banaliai beskambėtų), yra tapybiškas. Ir tapybiškumas glūdi detalėse ir visumoje.
Štai kokios durys -
Tapybiškieji langai ir frontonai -
Apie pačių pastatų tapybiškumą neverta net ir kalbėti...
Kita vertus, Žaliakalnyje nestinga ir grafikos -
Esama čia ir tekstilės menų -
Netrūksta nei kaligrafijos ar net konceptualizmo -
Dėl to tas Žaliakalnis toks mielas ir meilus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą