Žmogaus kova su vilku

"Šioje dailioje vietoje [prie Alytaus piliakalnio, Klebono akmens Nemune - v.p.] Nemuno krantai matė šiurpulingą žmogaus kovą su žvėriu. 1925 metų vasario mėn. 25 d. vilkas čia užpuolė seną eigulį P. Žekonį. Eigulis buvo apsivilkęs kailiniais, todėl vilkas negalėjo iš karto jo sudraskyti. Eigulis turėjo tik lazdą su geležiniu galu. Jis griebė vilkui už kaklo ir, parvertęs ant žemės, grūmėsi su stipresniu už save žvėriu.
Besigrumdamas su vilku, Žekonis įkišo jam į nasrus alkūnę ir visą ranką. Vilkas smarkiai sukramtė abi rankas ligi pečių. Eigulis šaukė pagalbos, bet niekas jo negirdėjo, buvo ankstyvas rytas. Nelaimingasis mėgino kišti vilkui į gerklę vienintelį savo ginklą - lazdelę, bet vilkas nukando lazdos galą... Paskutinėmis jėgomis eigulis griebėsi draskyti vilkui akis.
Po valandos grumtynių, kai žmogus ir žvėris abudu gerokai pavargo, Žekoniui pavyko pasprukti iš apakinto vilko nagų ir pabėgti. Vilkas mėgino šliaužti, nusirito nuo šlaito ir įkrito į Nemuną, kuris tą žiemą buvo neužšąlęs.
Dabar atsirado pagalba. Vilką nušovė beplaukiant Nemunu, o eigulį vos gyvą nugabeno į ligoninę: bijota, kad vilkas buvo pasiutęs. Žekonis pagijo ir įspūdingai pasakojo apie nepaprastus savo išgyvenimus" [iš: Steponas Kolupaila, Nemunas, Lietuvių Katalikų Spaudos Draugijos leidinys, Chicago, 1950, p. 125-126]

Vidas Poškus, Žmogus ir vilkas, popierius, rašiklis, A4, 2014