2015 m. spalio 19 d., pirmadienis

Rimvydo Markeliūno studija

Rimvydas Markeliūnas yra kuo tikriausias dailininkas - budistas.


Bent tokį įspūdį galima susidaryti iš jo studijos. Tai dailininko (tapytojo apibrėžimas yra per siauras) dirbtuvė pačia klasiškiausia prasme.
Yra čia ir boheminės laisvės (anokia čia paslaptis, jog Markela - taip šį žmogų vadina kolegos, 8-ajame dešimtmetyje priklausė senajam hipių klubui, rengusiam "seišinus" ir kitokius renginius tarp pilkojo Talino ir barokinio Vilniaus), ir akademinės disciplinos (Rimvydas yra pedagogas, licėjistams ir kitokiems gimnazistams - beje, žinau, kad kažkuriuo metu mokęs net Lukiškių "akademikus", tiekiantis žinių apie Meną).

Rimvydo studija yra Novavileikoje - Naujojoje Vilniuje, apleisto ar beveik nebeveikiančio fabriko (dar lenkų laikais statyto) fabriko korpuse. Čia esama daugybės kontorų, įstaigėlių ir ne viena menininkų dirbtuvė. Taigi - tikrai klasikinė aplinka kūrybiniam darbui.


 
Budistinę šventyklą ar tiesiog japonų samurajaus kambarį ši erdvė priminė vien jau dėl to (beje, tai ne visai tipiška tapytojo darbo erdvei), kad įėjus vidun, į gerokai aptriušusį ir laiko mačiusį kambarėlį, žemyn nuleistos akys pamatė kiliminę dangą - teko, reikėjo nusiauti batus ir rytietiškai prisėsti ant sintetinio kilimo.


Taigi, pačiame ornamentuotos (tikrąja ta žodžio prasme, nes akys raibuliavo nuo beveik opartinių motyvų, matomų ir naudojamuose daiktuose ir pa-naudojamų artefaktų koliažinei kūrybai) erdvės viduryje gyvavo pats menininkas.


Jis paruošė arbatą. O mes žvalgėmės aplinkui ir stebėjome kūrybinės kasdienybės atributus bei įrankius.






Pastaruoju metu Rimvydas Markeliūnas daug dirba su koliažais, aplikacijomis ir kitokiais ready-made'ais. Studijoje tie interesai ir pomėgiai labai puikiai atsispindi.




Sakytume, kad visa tai vėlgi primena budistinius koanų sakymus, maldos malūnėlių sukimus, mantrų giedojimus, relikvijų dėliojimus...





Tokia budistinio dailininko Rimvydo Markeliūno budistinė studija.

Daugelis studijų yra savotiški meno muziejai, specifiniai Mega Pasaulio Meno Galerijos skyriai arba Įsivaizduojamojo Meno muziejaus (pasak André Malraux) filialai – deja, daugeliu atvejų žiūrovams jie yra nematomi. Todėl pagrindinė šios studijos (tęstinio tekstais ir fotografijomis pagrįsto reportažinio darbo) apie studijas misija yra žiūrovams ir skaitytojams bent šiek tiek praskleisti uždangą į menininkų darbo vietas. Telieka padėkoti tiems menininkams, kurie sutiko pasidalyti asmeninėmis savo erdvėmis.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą