Studijų studijos: Eimučio Markūno studija

Pas Eimutį Markūną iš Arūno Vaitkūno studijos (pačiame Kauno centre, su vaizdu į raudonąją Katedrą) vykome vadovaudamiesi Aušros Vaitkūnienės kruopščiai nubraižytu planeliu. Pagalvojau, kad tame esama kažkokio simbolizmo – skirtingi ir įvairūs Kauno ekspresionizmo (bei neoekspresionizmo) aspektai, avatarai, autoriai. Tą nujautimą stiprino Šarto katedros labirinto konfigūracija besisukanti brėžinio trajektorija. 

Telefonu aiškinomės, kur tiksliai turėtų būti Eimučio studija (jis paskui sakys, kad net ne visi viską žinantys Kauno taksistai suranda jo rezidenciją) ir menininkas nurodė, kad kaip orientyras galėtų būti restoranėlis, pavadinimu „Dykumų liūtas“. Nusijuokėme, nes ir pats E. Markūnas savo vešliomis garbanomis yra panašus į dykumų ir žvėrių karalių. Savo prigimtinį aristokratizmą pats dailininkas vėlesnio pokalbio metu pagrįs giminės bajoriškumu. Pasirodo, kad privilegijuotą jo protėvių dokumentais yra patvirtinęs dar šlovingasis karalius Zigmantas Vaza XVI amžiaus pabaigoje. To liudijimu tarnauja prie namų ant aukšto flagštoko plėvesuojanti vėliava su šeimos giminės herbu, pačioje studijoje – ant sienos prikabinta dokumentų kopija. 

Veidrodis ir jo atspindžiai

Giminės popieriai ir herbas

Studijos langas

Eimutis yra labai draugiškas ir energingas žmogus. Tartum tai patvirtindamas šeimininkas mus pasitiko mojuodamas kastuvu ir nepaisydamas mūsų protestų bei įtikinėjimų, jog ir taip įveiksime snieguotas namo pakopas: „Jums čia truputėlį sniegą nuo laiptų nukasiu!“.

Bet pakalbėkime apie Menininką ir jo Studiją.

Eimutis Markūnas yra įvairiapusis kūrėjas. Natūralu, kad tai atsispindi jo darbinėje erdvėje, išskaidytoje į dvi vieną visumą sudarančias studijas: Žemutinę ir Aukštutinę (skamba beveik kaip pilys, bet gal tai ir tinka liūtą primenančiam menininkui?). 

Apačioje E. Markūnas dirba kaip stiklo ir vitražo meistras. Iš kelių mažesnių kambarėlių, esančių cokoliniame aukšte, sudarytoje laboratorijoje vyksta sudėtingos cheminės ir estetinės procedūros. Sudėtinga net nupasakoti dar komplikuotesnius procesus ir kuri – su įvairių medžiagų maišymu(si), absorbcija, lydymusi, jungimusi ar plastika bei vaizdu susijusi reakcija bei jų grandinės yra sudėtingesnė. Pirmajai reikia daugybės medžiagų ir agregatų (nuo pigmentų, chemikalų iki kepimo krosnelių ar „dirbtinių negrų“ – centrifugų), antrajai – prigimtinių meninių savybių, kūrybinio temperamento ir aistros. Regis, jog E. Markūnui netrūksta nei to, nei kitko. 

Žemutinė studija –

Darbinis stalas, priemonės, vitražo spalvų paletė

Pastabos sau pačiam

Vitražo menininko paletė

Chemikalų demonstracija

Aparatūra

Kūriniai ir priemonės jiems sukurti

Aukštutinė E. Markūno studija yra daugiau susijusi su kitomis šio menininko kūrybinėmis strategijomis. Čia, visų pirma, tapoma (o Eimutis tapo ant visko, kas turi bent kokią plokščią paviršių – nuo žmogiško kūno iki gofruotos skardos). Didžiąją kelių susijungiančių kambarių dalį ir sudaro tapybos aktui/ritualui, performansui skirti reikmenys (molbertas, dažai, skiedikliai, teptukai) ir paveikslai (ant grindų, kampuose, net palubėje), taip pat erdvė. Technologinis-vizualinis (o ir taktilinis) eksperimentavimas yra ne tik „vitražinės“, bet ir „molbertinės“ E. Markūno tapybos stimulas. Šis menininkas eksperimentuoja, nebijodamas generuoti idėjas, manipuliuoti jomis, veikti žiūrovą ir patį save. Užtenka dar priminti, jog E. Markūnas kuria ir instaliacijas, performansus, video filmus ir viską, ką gali aprėpti kūrybingo žmogaus energija. Toks būtent yra Eimutis... 

Aukštutinė studija –

Tapytojo kampas

Paletė

Akrilo koloritas

Tapyba ant skardos (supakuota)

Bendras vaizdas

Darbo vieta

Paveikslai visur. Net jų konfigūracijos ant grindų

Palubė su tapyba

Fragmentas

Kampas su pastabomis ir memorialijomis

Memorialijos. Nuotraukoje - Šv. Onos bažnyčia ir Dailės instituto studentai

Menininko bibliotekėlė

Menininko audioteka (mums išvažiavus jis klausė Cepelinų)

Iš kelių akcentų: 

• Siena su personalinių ir grupinių (vis tik E. Markūnas priklausė legendinei grupei Angis) parodų plakatais – kai kurie iš jų jau tapę senosios tipografijos eksponatais.
• Priešinga siena su Antano Samuolio kepure ant vinies. Kaip papasakojo pats Eimutis, garsioji Samuolio Geltonoji moteris - tai jo močiutės pusseserė. Tad E.Markūnas yra ypatingas ne tik giminystės, bet ir meniškumo kilme. Jame pulsuoja arsinė dvasia.
• Respiratoriai net keliose vietose (pats autorius papasakojo istoriją kaip stipriai apsinuodijo organizmą visokiais menui būtinais chemikalais).
• Juodai dažytas Wehrmachto šalmas, kuriame E. Markūno senelis maišydavo kalkes pavasariniam vaismedžių balinimui.
• Istorija apie tai, kaip E. Markūnas dalyvavo (būdamas dar ne tokiu ir vyresniu mokyklinuku) Kalantinėse – būtent nuo tų laikų ilgi plaukai menininkui tapo vidinės ir išorinės laisvių atributais. 
• Žinoma, pasakojimai apie Kampą.
• Kardas, su kuriuo Eimutis atliko samurajišką kėdės kirtimo/kapojimo performansą.

Siena su afišomis ir plakatais

Angies, paties menininko ir draugų plakatai

Kairėje - Antano Samuolio kepurė

Respiratoriai

Vokiečių kareivio šalmas - dažams maišyti. Bet forma ir prasmė - kaip E. Markūno kūryboje!

Eimutis Markūnas

Daugelis studijų yra savotiški meno muziejai, specifiniai Mega Pasaulio Meno Galerijos skyriai arba Įsivaizduojamojo Meno muziejaus (pasak André Malraux) filialai – deja, daugeliu atvejų žiūrovams jie yra nematomi. Todėl pagrindinė šios studijos (tęstinio tekstais ir fotografijomis pagrįsto reportažinio darbo) apie studijas misija yra žiūrovams ir skaitytojams bent šiek tiek praskleisti uždangą į menininkų darbo vietas. Telieka padėkoti tiems menininkams, kurie sutiko pasidalyti asmeninėmis savo erdvėmis.