2020 m. kovo 13 d., penktadienis

Bruegelis ir Barbora. Babelis ir Puškarnia

Kalbame apie du objektus.

Vienas iš jų - labai senas. Kitas - dar senesnis. Abu juos jungia tai, jog jie nėra išlikę.

Vienas pastatytas biblijiniais laikais - turimas omenyje Babelio bokštas (ir išsamesnės šio statinio istorijos turbūt neverta net pateikinėti - kas nori - gali atsiversti Šventąjį Raštą), kitas - šiek tiek vėliau - pirmą kartą paminėtas 1544-1548 metais, tikėtina, kad to amžiaus kitu laiku galėjo būti perstatytas, išplėstas, rekonstruotas [apie tai - labai išsamus tyrimas - http://senas.istorija.lt/html/mts/mp2/scr/07.htm, be to, archeloginių tyrimų ataskaita yra pateikta - http://www.atl.lt/2017/231-236.pdf]. Kalbama apie Radvilų rūmus Puškarnios priemiestyje. Šis buvo visai šalia žvelgiant pro didžiųjų kunigaikščių rūmų langus - vakaruose plytėjusiame sklype. Senųjų arklidžių (arkliai taip pat neliko nuskriaustais - vieta jiems buvo iš naujo sutvarkyta) vietoje, galbūt išplėtęs didesnę pabūklams skirtą teritoriją, didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas įrengė "puškarnią" arba "pučkornę" - dirbtuves patrankoms gaminti. Kalbant apie XVI amžiuje pastatytus rūmus - a priori galime tarti, jog jie atstovavo renesansiniam manierizmui - tai juose rezidavo tokios asmenybės kaip Mikalojus Rudasis ar šio anūkas Kristupas Perkūnas. Pastatas sunyko Tvano laikotarpiu, kuomet jį valdė Perkūno anūkas Boleslovas... Galutinai "likviduotas" XIX amžiaus pradžioje.


Bet netgi labiau kalbame ne tiek apie Babelį ar Rūmus, kiek apie jų atvaizdus!

Sukonkretinkime dar labiau. Pirmuoju atveju tai - Pieterio Bruegelio Vyresniojo "Babelio bokštas" (tapyta 1563 metais - likus šešiems metams iki Liublino unijos, aliejiniais dažais ant drobės, formatas nemenkas - 114x155 cm, dabar saugoma Meno istorijos muziejuje Vienoje [https://lt.wikipedia.org/wiki/Babelio_bok%C5%A1tas_(paveikslas)]). Antruoju - Jono Rustemo studento Vilniaus universitete Jono Šolmos apie 1835 metus atlikta Pietro di Rossi piešinio (1790 m.) kopija, kartotė, vaizduojanti Radvilų rūmus Puškarnioje (dabar tai saugoma Lietuvos dailės muziejuje [Vladas Drėma, Dingęs Vilnius, 1991, p. 155].

Vienas iš jų, vaizduojantis Babelio bokštą, atsiradęs praktiškai antrųjų rūmų statymo ar rekonstravimo laikotarpiu. Kitas, galbūt paremtas ankstesne, rūmams bendralaike ikonografine medžiaga, vaizduoja Puškarnios Radvilų rūmus jau po XVII amžiaus vidurio kataklizmų - t.y., griuvėsių pavidalu.

Kas bendro tarp šių dviejų objektų? Na, galima plėtoti mintį - ir tarp atvaizdų, ir tarp to, ką jie fiksavo.

Pirma - griuvėsiškumas. Kaip keistai tai beskambėtų. Abu vaizduojami objektai iš tiesų užfiksuoti jau ne pačiais sveikiausiais savo pavidalais. Panašios, giminingos dvasios ir atmosferos teikia ir artimas abiejų kompozicijų koloritas. Žinant, jog Radvilų rūmų apdailoje naudotas smiltainis (aptikta juk tokių dekoro detalių), galima teigti, jog statinius ir jų spalvinius charakterius lėmė panašios medžiagos naudojimas. 

Pieter Bruegel the Elder - The Tower of Babel (Vienna) - Google Art Project - edited.jpg
Pieterio Brugelio (Vyresniojo) Babelio bokštas. 1563 m., Vienos meno istorijos muziejus. "Žemė tuomet turėjo vieną kalbą ir vienokius žodžius. Eidami iš rytų jie rado plynus laukus Senaaro žemėje ir čia apsigyveno. Jie kalbėjo vieni kitiems: Eikime, pasidirbkime plytų ir jas išdekime. Ir jie naudojosi plytomis vietoje akmenų ir žemės sakais vietoje kalkių". Flamandas šioje vietoje laisviau interpretavo tekstą - jo pasirinktos statybinės medžiagos - ne plytos, o akmens luitai. Iš - https://lt.wikipedia.org/wiki/Babelio_bok%C5%A1tas_(paveikslas)#/media/Vaizdas:Bruegel_d._%C3%84.,_Pieter_-_Tower_of_Babel_-_Museum_Boijmans_Van_Beuningen_Rotterdam.jpg

Antras dalykas - pati architektūra. Žinoma, reikia turėti omenyje, jog vakarinis Radvilų rūmų korpusas ir pietvakarinis bokštas galbūt yra ankstesnio statymo periodo - galbūt iš XVI amžiaus pradžios, kada ne tik Tilto gatvėje, bet ir visame Vilniuje, o ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klestėjo gotikinė mūro architektūra. Tačiau pietinis fasadas - tipiškas renesansinis manierizmas. Didžiojo orderio jonėniniai piliastrai, arkados atikiniame aukšte, kelių tarpsnių karnizai, panoplija ir kartušai...
Paradoksas - o gal ne - net ir breigeliškas Babelio bokštas, ir radviliški rūmai buvo sukurti beveik tuo pačiu metu, tad į akis krentantys architektūriniai elementai - piliastrai ir arkos ir suvienija šiuos du tartum skirtingus visai kituose geografiniuose taškuose - vienas tarp Tigro ir Eufrato, kitas - Neries ir Vilnios, egzistavusius objektus.
Tik įsivaizduokime, jog panašiu metu į vieną kūrinį žvelgė flamandas Pieteris, į kitą - karaliaus favoritė ir žmona, gražioji (bent taip juk teigta ir tikėta) Barbora Radvilaitė, jeigu negyvenusi, tai bent jau tikrai lankiusis savo brolelio Rudojo namuose. 

Jonas Šolma Radvilų rūmai Puškornioje, 1835 m. Lietuvos dailės muziejus. Įdomu, kad Bruegelio kompozicijoje irgi esama šių rūmų kampiniam bokštui artimo bokštelio. O ir Bokšto papėdėje - kairiau esanti anga, per kurią galima patekti vidun, kompoziciškai yra ptalpinta ten, kur į Rūmus eina kartušo su ginklų motyvais vainikuojama pusapskritė įvažiavimo arka. 

Klausiant - kas yra nulėmęs nutapyto Bokšto ir sugriuvusių Rūmų panašumus, atsakyti galima keliais būdais. Pirmas dalykas - žinoma, laiko dvasia. To paties laiko madingoji architektūra. Nesvarbu, ar plytiniu, ar nutapytu pavidalais. Kitas dalykas - žinant, jog Bruegelio viziją yra lėmęs Flavijų amfiteatras - t.y. Romos Koliziejus, galima tarti, jog ir nežinomas Radvilų rūmų architektas - italas ar taip pat iš kokių Nyderlandų kilęs (tokią nuomonę suponuotų šiaurietiškajam manierizmui artimas pastato stilistinis pavidalas) fasade aplikaciškai klijuodamas piliastrus ir supindamas juos it kaspinėliu manieringai įmantriomis arkomis, romėniškos architektūros reliktą traktavo savo kūrybinės vizijos archetipu...

Tapybinio bokšto ir architektūrinių rūmų archetipas. Nuotrauka - iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Koliziejus

Radvilų rūmų teritorijoje, 2018 metais vykusių archeologinių tyrimų metu tarp išmestų žemių aptiktas marmuro gabalėlis (degtukų dėžutės dydis). Puškarnios Babelio statytojai naudojo ne tik plytas ar smiltainį, bet ir tauriąsias uolienas. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą